Ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovo (mano klieno) 5445, 42 Eur nuostolių atlyginimo. Ieškovas nurodė, kad Vilniaus apygardos teismo 2017-6-27 iškėlė bankroto bylą UAB „Heles Group“. Atlikus UAB „Heles Group“ buvo nustatyta, kad bankroto administratoriui nebuvo perduotas įmonės turtas – medžio apdirbimo staklės, kurių likutinė vertė yra 5445, 42 Eur, kuris turto arešto aktu buvo paskirtas saugoti atsakovui. Ieškovas nurodė, kad VSDFV Vilniaus skyrius, siekiant užtikrinti skolos išieškojimą, turto arešto aktu areštavo minėtas stakles ir šio turto saugotoju buvo paskirtas atsakovas, kuris buvo įmonės darbuotojas nuo 2013-05-10 iki atleidimo bankroto procedūros metu. Ieškovas savo ieškinyje nurodė, kad atsakovas, kuris buvo turto saugotoju, privalėjo jį perduoti bankroto administratoriui, tačiau to nepadarė, dėl šių atsakovų veiksmų ieškovas patyrė 5445, 42 Eur dydžio nuostolius, nes šia suma sumažėjo kreditorių galimybė bent iš dalies patenkinti jų finansinius reikalavimus.
Atsakovas (mano klientas) pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka ir prašė jį atmesti. Savo atsiliepime nurodė, kad jam niekuomet asmeninės nuosavybės teise nepriklausė medžio apdirbimo staklės, tai buvo UAB „Heles Group“ turtas. Minėtu turto arešto aktu buvo siekiama užtikrinti draudėjo UAB „Heles Group“ [juridinio asmens, o ne atsakovo fizinio asmens ) skolos Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui išieškojimą. Pastebėtina, kad atsakovas pasirašydamas UAB „Heles Group“ turto arešto aktą, nebuvo įmonės vadovu. Maža to, praėjus dviem mėnesiams po minėto turto arešto akto surašymo dienos, UAB „Heles Group“ direktorė sudarė akcijų pirkimo-pardavimo sutartį ir visas įmonės UAB „Heles Group“ akcijas pardavė UAB „Liberty PUB“ direktoriui. Svarbu tai, kad 2014 m. balandžio 10 d. buvo pasirašytas UAB „Heles Group“ dokumentų perdavimo aktas, kuriuo UAB „Liberty PUB“ direktorius savo parašu patvirtino, kad be kita ko perėmė ir medžio apdirbimo stakles. Taip pat pažymėjome, kad kai asmuo įstatymų nustatyta tvarka areštuotą turtą saugo neatlygintinai, tai jam tenkanti saugotojo pareiga vertinama kaip apdairaus, rūpestingo ir atidaus savininko elgesys, siekiant išsaugoti turtą. Šios pareigos turinys skiriasi nuo profesionaliam saugotojui ar už atlyginimą turtą saugančiam asmeniui skirtos pareigos. Atsiliepime nurodėme, kad šiuo atveju ieškovas reikšdamas ieškinį atsakovui privalėjo įrodyti visas civilinės atsakomybės sąlygas, tačiau to nepadarė.
Vilniaus miesto apylinkės teismas, išnagrinėjęs minėtą bylą, 2017 m. rugsėjo 12 d. priėmė sprendimą, kuriuo ieškovo ieškinį atmetė. Teismas konstatavo, kad ieškovas neįrodė visų būtinų atsakovo civilinei atsakomybei kilti būtinų sąlygų, todėl jo ieškinys yra nepagrįstas ir negali būti tenkinamas.
Pažymėtina, kad ieškovas minėto sprendimo apeliacine tvarka neskundė.
