Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. rugsėjo 26 d. priėmė nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-335-916/2017, kurioje buvo sprendžiamas klausimas dėl teisės normų, reglamentuojančių bankrutuojančios įmonės kreditoriaus teisę reikšti tiesioginį (individualų) ieškinį įmonei pirkėjai, bankrutuojančios įmonės vadovui ir akcininkui, aiškinimo ir taikymo.
Nagrinėjamoje byloje ieškovė pareiškė tiesioginį (individualų) ieškinį dėl savo, kaip kreditorės, teisių gynimo, nurodydama, kad įmonė skolininkė (UAB „X“) buvo perleista kaip turtinis kompleksas (verslas) ir įmonė pirkėja (UAB „Y“) neatsiskaitė su kreditoriais, tarp jų ir su ieškove, todėl, vadovaudamasi CK 6.405 straipsnio 1 dalimi, reikalavo priteisti skolą iš įmonės pirkėjos, taip pat, vadovaudamasi CK 2.50, 6.263 straipsniais, – iš įmonės pardavėjos (UAB „X“) vadovo ir akcininkės.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pažymėjo, jog tais atvejais, kai įmonė pirkėja netinkamai įvykdo CK 6.405 str. nustatytas savo pareigas, tai įmonės pardavėjos kreditoriai savo reikalavimus gali pareikšti tiesiogiai pirkėjai, bet įmonės pirkėjos atsakomybė ribojama nusipirktos įmonės turto verte. Tais atvejais, kai įmonei pardavėjai yra iškelta bankroto byla, tai tokį ieškinį turi teisę reikšti tik bankroto administratorius, gindamas kreditorių, kurių įsiskolinimai atsirado iki įmonės pirkimo– pardavimo, interesus. Priešingas aiškinimas prieštarautų pamatiniams nemokumo teisės principams – kreditorių lygiateisiškumo, jų reikalavimų tenkinimo eiliškumo ir proporcingumo (ĮBĮ 35 str.). Be to, kreditorius negali reikšti tiesioginio ieškinio skolininko akcininkui ar vadovui dėl žalos atlyginimo, kai skolininkui iškelta bankroto byla nėra baigta, jeigu neįrodinėja, kad jam padaryta individuali žala. Tik pasibaigus juridiniam asmeniui, kuris buvo skolingas savo kreditoriui bankroto byloje neišieškotą finansinio reikalavimo sumą, pasibaigia ir bankroto byla, kurioje teikiamas prioritetas visų to juridinio asmens kreditorių lygiateisiškumui.
