Visuomet smagu pasidžiaugti laimėjimais. Vasara, tai metas, kuomet laiko, kurį galėčiau praleisti prie kompiuterio, vis mažėja, tad laimėjimai nebe tokie jau ir “švieži“, bet labai reikšmingi. Šiaulių apygardos teismas 2019 m. gegužės 29 d. priėmė nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-2-569/2019, kuria pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą (t.y. buvo paliktas galioti mano klientui palankus teismo sprendimas).
Byloje kilo ginčas dėl valstybinės žemės sklypo, valdomo nuomos pagrindu, naudojimosi tvarkos ir servituto nustatymo bei savavališkai pastatytų statinių.

Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas naudojimo valstybinės žemės sklypu tvarką, taikė teisės analogiją ir, spręsdamas ginčą, vadovavosi CK 4.75 straipsniu, kuris numato, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį.
Ieškovė apeliaciniame skunde nurodė, kad teismui tokiame kontekste taikant teisės normą, ginančią savininko teises, atsakovų, kaip nuomininkų teisė naudotis išsinuomoto sklypo dalimi, negali būti viršesnė už ieškovės, kaip savininkės teisę naudotis pastatytais statiniais (tvora, betono ruošimo aikštele).
Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad ne žemės ūkio paskirties valstybinės žemės sklypai nuomojami ir parduodami pagal Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintas Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisykles. Minėtos Taisyklės nesuteikia valstybinės žemės nuomininkui, kurio nuomojamas plotas yra didesnis, prioriteto ar išlygų prieš kitus valstybinės žemės nuomininkus, kurio nuomojamo žemės sklypo dalis yra mažesnė. Tokiu atveju susidarytų situacija, jog mažesnių valstybinės žemės sklypų nuomininkai negalėtų tinkamai naudotis jiems nuosavybės teise priklausančiais statiniais.
Taigi nepaisant to, kad mano kliento nuomojama žemės sklypo dalis lyginant su apeliante yra žymiai mažesnė, tačiau Šiaulių apygardos teismas pažymėjo, jog vertinant atsakovų (tame tarpe ir mano kliento) parengtą planą matyti, kad jis parengtas taip, jog kiekvieno statinio ar įrenginio savininkui (bendraturčiui) būtų patogu naudotis žemės sklypu, yra užtikrinamas kiekvieno statinio ar įrenginio ir jų priklausinių tinkamas naudojimas pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį, o šiuo metu nenaudojamos žemės sklypo dalys toliau nuo pastatų panaudotos transporto priemonių parkavimui.