Dėl kompensacijos už įstatymu nustatytą servitutą, kai servitutas įstatymo pagrindu yra nustatytas patalpų savininkui

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2019 m. vasario 5 d. priėmė nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-7-2-1075/2019, kurioje buvo sprendžiamas klausimas dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių servituto atlygintinumą ir vienkartinės kompensacijos už įstatymu nustatytą servitutą dydžio nustatymą, kai servitutas įstatymo pagrindu yra nustatytas patalpų savininkui.

Ieškovė prašė priteisti 9558,74 Eur vienkartinę kompensaciją už naudojimąsi servitutu, 23 571,88 Eur nuostolių, susidariusių už naudojimąsi servitutu, bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovė nurodė, kad atsakovė daugiau kaip 10 metų naudojasi ieškovei nuosavybės teise priklausančiomis patalpomis, šiose patalpose laiko elektros prietaisus ir kitus daiktus, gamina žemos įtampos elektros energiją ir ją parduodama didesne kaina gauna naudą. Ieškovė negali šiomis patalpomis naudotis, gauti pajamų iš šios atsakovės užimtos patalpos nuomos, todėl ieškovė dėl tokio servituto patiria žalos.
Išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo, kad 2004 m. liepos 1 d. Elektros energetikos įstatymo pakeitimo įstatymu Nr. IX-2307 buvo nustatyta nekilnojamojo daikto savininkui taikomų suvaržymų energetikos objektus ir įrenginius valdančios elektros energetikos įmonės naudai teisinė prigimtis ir nustatytas šių suvaržymų teisinis pagrindas. 2017 m. liepos 4 d. EEĮPPĮ Nr. XIII-604 įstatymų leidėjas expressis verbis (aiškiais žodžiais) nustatė, kad servitutai, nustatyti iki šio įstatymo įsigaliojimo, savo prigimtimi yra atlygintiniai ir už juos turi būti atlyginta, jeigu šie nuostoliai nebuvo atlyginti iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos. Išplėstinė teisėjų kolegija pažymi, kad įstatymas nenustatė ir nenustato išimties iš atlygintinumo taisyklės dėl nuosavybės teisės suvaržymų, kurie atsirado iki Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo.
Nagrinėjamoje byloje teismai nustatė, kad ieškovei nuosavybės teise priklausančiose negyvenamosiose patalpose – sandėlio patalpose, esančiose Vilniuje, Laisvės pr. 60, (patalpų plotas 107,02 kv. m) 53,87 kv. m plote įrengti atsakovei nuosavybės teise priklausantys elektros įrenginiai; tose pačiose patalpose 53,15 kv. m plote įrengti ir ieškovei nuosavybės teise priklausantys elektros įrenginiai. Šios patalpos buvo baigtos statyti 1984 m. Skirstomasis punktas perduotas eksploatuoti 1983 m. balandžio 14 d. ir 1983 m. balandžio 18 d. perdavimo–priėmimo aktu negrąžinamai perduotas atsakovei VĮ „Vilniaus elektros tinklai“ (kurių teisių ir pareigų perėmėja buvo AB Rytų skirstomieji tinklai, vėliau – AB „Lesto“, o šiuo metu – atsakovė). Įrengiant skirstomąjį punktą, patalpos priklausė valstybei. Tiek ieškovė, tiek atsakovė tuo metu buvo valstybiniai ūkio subjektai. Taigi elektros įrenginiai buvo įrengti iki pastato statybos pabaigos, įrengti skirstomąjį punktą statomose patalpose buvo statytojo sprendimas turint tikslą aprūpinti elektros energija visą pastatą. Atsakovės elektros įrenginiais elektros energija skirstoma bei tiekiama ne tik ieškovei, bet ir kitiems buitiniams bei komerciniams vartotojams (iš viso 233 vartotojams).
Atsakovė kasaciniame skunde teigia, kad šiuo atveju servitutas turi būti laikomas neatlygintiniu vien dėl to, kad jis buvo nustatytas nuosavybės – patalpų – sukūrimo metu, nekilnojamojo daikto savininkas žinojo apie šiuos nuosavybės teisės suvaržymus. Atsakovės vertinimu, ieškovei nuo 2004 m. liepos 10 d. nustačius servitutą įstatymo pagrindu, nuo šio momento neatsirado kokių nors apribojimų ar ji nebuvo praradusi galimybės naudotis patalpomis. Išplėstinės teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo sutikti su šiais atsakovės nurodytais argumentais.
Išplėstinė teisėjų kolegija pažymi, kad įstatymų leidėjas Elektros energetikos įstatymu ne nustatė naujus suvaržymus, bet tik teisiškai įformino jau egzistavusius – dar iki įstatymo įsigaliojimo – nuosavybės teisės suvaržymus. Todėl nepagrįsta būtų laikyti, kad esminis nagrinėjamoje byloje servituto atlygintinumą apibrėžiantis požymis turėtų būti nuosavybės teisės suvaržymų atsiradimas nuo 2004 m. liepos 10 d., kaip teigia atsakovė. Akivaizdu, kad objektyviai šie suvaržymai atsirado iki Elektros energetikos įstatymo įsigaliojimo, todėl ir negali būti nustatyta, jog būtent Elektros energetikos įstatymo pakeitimas nustatė nuosavybės teisės suvaržymus.