Dėl asmens teisės į vienintelį gyvenamąjį būstą apsaugą, kai iš jo vykdomas išieškojimas

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. vasario 9 d. priėmė nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-24-248/2018, kurioje buvo sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių asmens teisės į vienintelį gyvenamąjį būstą apsaugą, kai iš jo vykdomas išieškojimas, aiškinimo ir taikymo.

Pareiškėjas prašė neišieškoti iš jam nuosavybės teise priklausančios 1/2 dalies buto (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas nurodė, kad tai yra vienintelis jo turtas, kuris jam būtinas kaip būstas. Pareiškėjas ilgą laiką nedirbo, negalėjo susirasti darbo pagal savo specialybę, todėl susidarė vaiko išlaikymo skola. Be to, pareiškėjas mokėjo išlaikymą, priteistą Ukmergės rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-30-781/2010.Dabartinės jo pajamos – 121,47 Eur netekto darbingumo pensija. Skola antstolio patvarkyme dėl turto pardavimo iš varžytynių nežymiai viršija įstatymo nustatytą sumą. Taip pat kas vasarą pas pareiškėją atvažiuoja jo vaikas. Pardavus butą (jo dalį), pareiškėjas negalės priimti vaiko gyventi vasaros metu. Pareiškėjas teigia, kad jis stengiasi skolą sumokėti, rasti pajamų šaltinį – darbą.
Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo prašymą tenkino, nustatė, kad išieškojimas negali būti nukreiptas į paskutinį N. G. asmeninės nuosavybės teise priklausantį būstą – 1/2 dalį buto.
Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal suinteresuoto asmens apeliacinį skundą, pirmosios instancijos teismo nutartį panaikino ir klausimą išsprendė iš esmės – pareiškėjo prašymą dėl neišieškojimo iš vienintelio būsto atmetė.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas paliko galioti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir pažymėjo, kad pagal CPK 663 str. 4 d. riboti išieškojimą iš paskutinio fizinio asmens būsto galima esant tokioms sąlygoms: 1) skolininko skola atsirado dėl nesumokėtų mokesčių už sunaudotus energijos išteklius, komunalines ir kitokias paslaugas; 2) dėl to skolininkui pritaikyta priverstinio išieškojimo priemonė – paskutinio buto, gyvenamojo namo ar jo dalies, būtino skolininkui ir jo šeimos nariams gyventi, areštas; 3) skolininkas ar jo šeimos nariai yra neįgalieji, socialiai remtini asmenys arba turi nepilnamečių vaikų; 4) skolininkas ar jo šeimos nariai yra padavę teismui prašymą nenukreipti išieškojimo į minėtą turtą, būtiną šiems asmenims gyventi; 5) skola nepadengta dėl skolininko sunkios materialinės padėties. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo skola atsirado ne dėl nesumokėtų mokesčių už sunaudotus energijos išteklius, komunalines ir kitokias paslaugas, o dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui neteikimo bei teismo sprendimu nustatytos prievolės atlyginti neturtinę žalą nevykdymo, ir nėra pagrindo spręsti, jog skolos susidarymą lėmė objektyviai susiklosčiusi sunki skolininko turtinė padėtis, nes skolininkas sąmoningai nedėjo jokių pastangų jai pagerinti. Tai reiškia, kad yra teisinis pagrindas išieškoti iš pareiškėjo būsto, kuriame jis gyvena. Be to, teisės į būstą ribojimu siekiama vieno iš EŽTK 8 str. 2 d. nustatytų teisėtų tikslų – apginti kitų asmenų (nepilnamečių vaikų) teises, jis vykdomas pagal teisės aktų reikalavimus, todėl pareiškėjo teisės į būsto neliečiamybę apribojimas yra proporcinga priemonė.