Dėl palikimo priėmimo, faktiškai pradėjus turtą valdyti

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. vasario 19 d. priėmė nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-695/2018, kurioje buvo sprendžiamas klausimas dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.51 straipsnio, reglamentuojančio palikimo priėmimą, faktiškai pradėjus turtą valdyti, ir proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, nustatant juridinę reikšmę turintį faktą – palikimo priėmimą, faktiškai pradėjus turtą valdyti, aiškinimo ir taikymo.
Pareiškėjas prašė teismo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis priėmė visą palikimą, atsiradusį po jo motinos R. G. mirties, faktiškai pradėjęs turtą valdyti. Pirmosios instancijos teismas pareiškimą atmetė, motyvuodamas tuo, kad aplinkybė, jog pareiškėjas po motinos mirties priėmė jos palikimą, t. y. paėmė visus jos daiktus, nepagrįsta kitais įrodymais, tik pareiškėjo paaiškinimais; pareiškėjas nenurodo nė vieno konkretaus daikto, kurį pasiėmė po motinos mirties.
Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal pareiškėjo apeliacinį skundą, paliko nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad faktą, jog po motinos mirties pradėjo valdyti jai priklausiusį turtą, pareiškėjas įrodinėjo žodiniais paaiškinimais, tačiau nepateikė teismui šią aplinkybę pagrindžiančių įrodymų, o pirmosios instancijos teismo posėdžio metu patvirtino, kad tokių įrodymų pateikti negali.
Pareiškėjas pateikė kasacinį skundą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas panaikino žemesnės instancijos teismų sprendimus ir pareiškėjo pareiškimą tenkino. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamoje byloje teismai nenustatė aplinkybių, kurios paneigtų ar darytų nepatikimus pareiškėjo žodinius paaiškinimus dėl jo veiksmų pradėjus valdyti po motinos mirties likusį ir palikimo objektą sudarantį turtą. Bylos nagrinėjimo metu pareiškėjo paaiškinimai dėl savo veiksmų pradėjus faktiškai valdyti po motinos mirties likusį turtą buvo vienodi, nuoseklūs ir logiški. Įrodymų vertinimo prasme tai reiškia, kad nebuvo pagrindo jų vertinti kaip nepatikimų ir jais nesivadovauti. Suinteresuoti asmenys neteikė pareiškėjo parodymus paneigiančių įrodymų, nenurodė šiuos parodymus paneigiančių aplinkybių, todėl ir šiuo aspektu nėra pagrindo abejoti pareiškėjo paaiškinimais kaip patikimu įrodymu.
Apeliacinės instancijos teismas, be kita ko, motyvavo, kad pareiškėjas nepateikė rašytinių įrodymų, pagrindžiančių jo įrodinėjamą juridinę reikšmę turintį faktą. Pažymėtina, kad šis teiginys neparemtas jokia teisine norma, t. y. nenurodyta, kokiu teisiniu pagrindu juridinę reikšmę turintis faktas, kad palikimas priimtas faktiškai pradėjus valdyti paveldimą turtą, turi būti įrodinėjamas rašytiniais įrodymais. CPK nuostatos dėl įrodinėjimo nenustato reikalavimo, kad į bylą būtina pateikti rašytinius įrodymus ar kad juridinę reikšmę turintys faktai būtų nustatyti tik vadovaujantis rašytiniais įrodymais.