Dėl asmens nesąžiningumo kaip pagrindo atsisakyti iškelti fizinio asmens bankroto bylą

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. spalio 31 d. priėmė nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-376-219/2017, kurioje buvo sprendžiamas klausimas dėl Lietuvos Respublikоs fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – ir FABĮ) 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte įtvirtintų pagrindų atsisakyti iškelti fizinio asmens bankroto bylą bei proceso teisės normų, aiškinimo bei taikymo.
Fizinio asmens bankroto procesas suteikia galimybę fiziniams asmenims, kurie dėl pablogėjusios finansinės padėties nebegali vykdyti savo įsipareigojimų kreditoriams, grįžti į aktyvią ekonominę veiklą, netapti našta valstybės socialinei sistemai, taip apsaugant asmens orumą, o kreditoriams suteikiant galimybę atgauti bent dalį skolų. Šį procesą Lietuvoje reglamentuoja specialusis Fizinių asmenų bankroto įstatymas. Įstatyme nurodyta jo paskirtis – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinio asmens, ūkininko ir kito fizinio asmens, kuris verčiasi individualia veikla, mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros (FABĮ 1 straipsnio 1 dalis). Taigi šiuo įstatymu sudaromos sąlygos fiziniams asmenims, iš esmės pablogėjus jų finansinei būklei, per protingą terminą pagal galimybes tenkinti kreditorių reikalavimus ir, pasibaigus šiam terminui, įstatyme nustatytomis sąlygomis būti atleistiems nuo tolesnio skolų mokėjimo, t. y. atkuriamas jų mokumas ir užtikrinamas kreditorių reikalavimų tenkinimas nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2014).
Teismas priima nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu nustato, kad fizinis asmuo yra nemokus ir nėra šio įstatymo 5 straipsnio 8 dalyje nustatytų pagrindų (FABĮ 6 straipsnio 1 dalis). Pagal FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktą teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu paaiškėja, kad fizinis asmuo per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokus dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų kreditorių interesus pažeidžiančių sandorių, kurių sudaryti jis neprivalėjo, ar kitokių fizinio asmens tyčinių veiksmų pateikiant neteisingą informaciją kreditoriams apie finansinę būklę prisiimant skolinius įsipareigojimus ar sudarant kitus sandorius, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais, ar fizinio asmens sąmoningo neveikimo, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino, kad asmens nesąžiningumas gali būti pagrindas atsisakyti iškelti bankroto bylą tik tuo atveju, jei jis turėjo reikšmingą įtaką asmens nemokumui, t. y. turi būti konstatuotas nesąžiningumo ir nemokumo priežastinis ryšys . Nagrinėjamu atveju pareiškėjas vengė savo vardu įregistruoti transporto priemones – kombainą ir traktorių, taip nuslėpdamas šį turtą nuo kreditorių; tik įregistravęs pastarąją transporto priemonę, iš karto perleido ją vienam iš savo kreditorių, suteikdamas pirmenybę prieš kitus kreditorius; nepateikė duomenų, kur panaudojo uždirbtas lėšas. Tokį pareiškėjo elgesį teismas pagrįstai vertino kaip nesąžiningus veiksmus, kurie sudaro pagrindą atsisakyti iškelti fizinio asmens bankroto bylą, nes jis neabejotinai rodo pareiškėjo nesąžiningumą, įvertinant ir tai, kad kombaino vertė gana didelė (42700 Eur), ir tokios vertės turto nuslėpimas nuo kreditorių turėjo įtakos ir jo mokumui.