Dėl baudos už nelegalų darbą sumažinimo

Klientas administracinio nusižengimo byloje buvo nubaustas už tai, kad būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi ir darbuotojų atžvilgiu darbdavio įgaliotu asmeniu neužtikrino, kad su darbuotoju K. A. ne vėliau kaip prieš darbo pradžią būtų sudaryta rašytinė darbo sutartis ir nustatyta tvarka pranešta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmens priėmimą į darbą. Pirmosios instancijos teismas mano klientui skyrė 3000 Eur baudą.

Nesutikdami su tokiu Šiaulių apylinkės teismo sprendimo, pateikėme apeliacinį skundą, kuriame nurodėme, kad paprastai nelegaliu darbu pažeidėjas siekia nuslėpti asmens darbo pagal darbo sutartį faktą, turėdamas tikslą nemokėti mokesčių į valstybės biudžetą, įmokų į socialinio draudimo fondus, išvengti prievolių darbuotojui ir valstybei, kylančių iš darbo sutarties teisinių santykių. Šiuo atveju iš byloje nustatytų aplinkybių negalima daryti išvados, kad mano klientas tokių ketinimų turėjo. Galimai padarytas pažeidimas nebuvo iš anksto planuotas, ir įvyko atsitiktinai susiklosčius aplinkybėms, o ne piktybiškai siekiant pažeisti įdarbinimo tvarką, nuslėpti mokesčius, išvengti prievolių darbuotojui ir valstybei. K. A. galimai nelegalus darbas truko labai trumpai, kliento vadovaujamoje darbovietėje anksčiau nebuvo nustatyti nelegalaus darbo atvejai, tačiau Šiaulių apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutarimą į šias aplinkybes neatsižvelgė ir neįvertino, kad padaryto pažeidimo pavojingumas yra mažesnis nei įprasti atvejai, kuomet nelegalūs darbuotojai įmonėse dirba ilgą laiką, sistemingai, didelėmis apimtimis, yra nuslepiami mokesčiai ir pan.
Šiaulių apygardos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, 2017 m. gegužės 12 d. priėmė nutartį administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. AN2-9-519/2017, kuria mūsų skundą tenkino iš dalies, pakeitė Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. kovo 23 d. nutarimą ir mano klientui už administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje, paskirtą 3000 eurų baudą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 5 dalimi, sumažino iki 500 eurų.
Šiaulių apygardos teismas pažymėjo, kad aukštesnysis teismas negali nesutinki su tuo, kad vertinant nelegalaus darbo reikšmę ir pavojingumą, būtina atsižvelgti į padarytą materialinę žalą, jos dydį, į tai, kokia žala tokiu pažeidimu daroma darbuotojo interesams, taip pat ir visai darbo rinkai, ekonominei sistemai, kad nelegaliu darbu pažeidėjas siekia nuslėpti asmens darbo pagal darbo sutartį faktą, turėdamas tikslą nemokėti mokesčių į valstybės biudžetą, įmokų į socialinio draudimo fondus, išvengti prievolių darbuotojui ir valstybei, kylančių iš darbo sutarties teisinių santykių. Tačiau, kaip paminėta aukščiau, individualizuojant nuobaudą, svarbu įvertinti ir konkretaus pažeidimo aplinkybes. Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad šiuo konkrečiu atveju darbas truko neilgą laiko tarpą – apie 2 valandas, jog po atlikto patikrinimo K. A. iš karto buvo įdarbintas. Taip pat negalima neįvertinti ir to, kad G. D. anksčiau nėra baustas už analogiško pažeidimo padarymą, jog jo vadovaujamoje įmonėje anksčiau nebuvo nustatyti nelegalaus darbo atvejai. Visos šios aplinkybės leidžia spręsti, kad šis pažeidimas buvo atsitiktinis ir G. D. ateityje pažeidimų nedarys. Aukštesnysis teismas įvertinęs aukščiau aptartas aplinkybes bei vadovaudamasis teisingumo, protingumo kriterijais, konstatuoja, kad G. D. pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį paskirtas straipsnio sankcijoje numatytos baudos vidurkis – 3000 Eur dydžio bauda, yra aiškiai per griežta ir neproporcinga nuobauda. Šioje nutartyje aptartos aplinkybės sudaro pagrindą dėl padaryto nusižengimo taikyti apeliantui G. D. ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir jam paskirtą 3000 Eur baudą sumažinti iki 500 Eur, todėl skundžiamo nutarimo dalis dėl pažeidėjui paskirtos nuobaudos keistina.