Dėl teisės į atvaizdą apsaugos

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – LAT) 2017 m. balandžio 11 d. priėmė nutartį civilinėje byloje, kurioje buvo sprendžiamas klausimas dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių teisės į atvaizdą apsaugą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.22 straipsnio 2 dalis) bei neturtinės žalos atlyginimą (CK 6.250 straipsnio 2dalis), aiškinimo ir taikymo.

Ieškovo teigimu, atsakovė neteisėtai be ieškovo sutikimo ne kartą viešai publikavo ieškovo atvaizdą savaitraštyje „Laisvas laikraštis“, jo nuotraukos viešintos interneto puslapyje www.laisvaslaikrastis.lt. Ieškovas nedavė sutikimo fotografuoti ir viešai publikuoti jo atvaizdą nei savaitraščiui „Laisvas laikraštis“, nei jo redakcijai, nei straipsnių autoriui. Ieškovo nuotrauka publikuota kartu su neigiamais straipsniais, kuriuose skleidžiama informacija apie tariamai neteisėtus ir nusikalstamus ieškovo poelgius, žeminama ieškovo garbė ir orumas. Ieškovas yra privatus asmuo, todėl teisę į atvaizdą saugo teisės normos.

Atsakovė nurodė, kad ieškovas yra viešasis asmuo, nes aštuonerius metus buvo Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas, kiekvieną savaitę dalyvauja televizijos laidose kaip ekspertas ir politikas, jose pristatomas kaip buvęs Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas. Ieškovo atvaizdai viešai prieinami internete ir kitose visuomenės informavimo priemonės.

LAT išaiškino, kad viešasis asmuo nesinaudoja tokiu pačiu pažeistų teisių, susijusių su asmens atvaizdo naudojimu ar garbės ir orumo gynimu, gynimo mastu kaip privatus asmuo, todėl nagrinėjant tokios kategorijos bylas būtina nustatyti, ar asmenys, kurių atvaizdas panaudotas spaudoje ar apie kuriuos paskleista ginčijama informacija, yra viešieji. Viešuoju asmeniu paprastai laikomas asmuo, kuris dėl savo einamų pareigų, veiklos ar visuomeninės padėties nuolat sulaukia visuomenės dėmesio ir pagrįstai ją domina (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugsėjo 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-394-684/2016 45 punktą).

Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) dėl asmens žinomumo visuomenėje yra pažymėjęs, kad pareiškėjo visuomenėje atliekamas vaidmuo ar funkcijos yra svarbus kriterijus, nustatant teisingą susikirtusių teisinių gėrių pusiausvyrą. Atsižvelgiant į tai, reikėtų skirti privačius asmenis ir asmenis, veikiančius viešoje erdvėje, tokius kaip politikos ar visuomenės veikėjai. Asmens žinomumo kriterijus analizuojamas kartu su publikacijos temos aspektu. Reikia skirti iš esmės publikacijas apie asmens privataus gyvenimo detales ir publikacijas apie faktus, kurie gali prisidėti prie diskusijos demokratinėje visuomenėje, kuri, pavyzdžiui, yra susijusi su politikų veikla šiems atliekant oficialias savo funkcijas (žr., pvz., 2015 m. lapkričio 10 d. didžiosios kolegijos sprendimo byloje Couderc ir Hachette Filipacchi Associés prieš Prancūziją, peticijos Nr. 40454/07, par. 118, 2012 m. vasario 7 d. didžiosios kolegijos sprendimo byloje Von Hannover prieš Vokietiją (Nr. 2), peticijų Nr. 40660/08, 60641/08, par. 63).

Visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 75 dalyje nurodyta, kad viešasis asmuo – valstybės politikas, teisėjas, valstybės ar savivaldybės pareigūnas, politinės partijos ir (ar) asociacijos vadovas, kuris dėl einamų pareigų arba savo darbo pobūdžio nuolat dalyvauja valstybinėje ar visuomeninėje veikloje, arba kitas fizinis asmuo, jeigu jis turi viešojo administravimo įgaliojimus ar administruoja viešųjų paslaugų teikimą arba jeigu jo nuolatinė veikla turi reikšmės viešiesiems reikalams.

Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad viešajam asmeniui taikoma mažesnė pažeidžiamų teisių apsauga, t. y. viešasis asmuo nesinaudoja tokiu pačiu asmeninių teisių gynimo mastu kaip privatus asmuo. Viešasis asmuo privalo demonstruoti didesnį tolerancijos laipsnį žiniasklaidos dėmesiui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. gegužės 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2001; 2002 m. rugsėjo 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-973/2002). Iš spaudos negalima reikalauti absoliutaus tikslumo, o tik galima reikalauti elgtis sąžiningai, t. y. sąmoningai neiškraipyti informacijos ar ją nutylėti, siekiant įžeisti ar pažeminti asmenį, nes tai reikštų piktnaudžiavimą teise skleisti informaciją ir šios teisės ribų peržengimą, duodantį pagrindą taikyti teisinę atsakomybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-687/2003).

Kasatorius kelia teisės klausimą, ar jis, pasitraukęs iš politikos, ir toliau išliko viešuoju asmeniu. Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas taip pat nustatė, kad ieškovas, nors ir pasitraukęs iš politikos, bylos nagrinėjimo metu jis ir toliau aktyviai dalyvavo viešajame gyvenime: pasisakė per visuomenės informavimo priemones, komentavo įstatymo projektą žiniasklaidos priemonėse, dalyvavo ir kalbėjo televizijos laidose, t. y. akivaizdu, kad ieškovas dėl savo aktyvios politinės veiklos ir toliau pagrįstai domino visuomenę. Teisėjų kolegija pažymi, kad asmuo automatiškai nepraranda viešojo asmens statuso, jei dėl buvusios politinės veiklos ar eitų pareigų vis dar domina visuomenę. Nustatęs, kad ieškovas, nors ir pasitraukęs iš politikos, toliau aktyviai dalyvavo viešajame gyvenime, apeliacinės instancijos teismas ieškovą pagrįstai pripažino viešuoju asmeniu, todėl toks asmuo turi būti pakantesnis kritikai.

Byloje nenustatyta, kad atsakovė elgėsi nesąžiningai ar, publikuodama ieškovo nuotraukas, turėjo tikslą jį viešai pažeminti.