Dėl privalomosios palikimo dalies ir procesinių teisių perėmimo

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. vasario 3 d. priėmė nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-10-421/2017. Byloje buvo sprendžiamas klausimas dėl procesinių teisės normų, reglamentuojančių procesinį teisių perėmimą, bei materialiosios teisės normų, reglamentuojančių teisę į privalomąją palikimo dalį, aiškinimo ir taikymo. Pareiškėja D. J. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jai tėvo A. V. mirties dieną (duomenys neskelbtin…i) buvo reikalingas išlaikymas. Pareiškėja nurodė, kad po tėvo A. V. mirties liko jam nuosavybės teise priklausęs nekilnojamasis turtas. Palikimo atsiradimo metu pareiškėjai buvo reikalingas išlaikymas, todėl ji turi teisę pretenduoti į privalomąją palikimo dalį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodė, jog klausimas dėl išlaikymo reikalingumo spręstinas teismui įvertinus visas palikimo atsiradimo dieną atitinkamo asmens gautas pajamas, galimybes jų gauti, turėtą turtą ir turtines teises, taip pat tokio asmens konkrečius poreikius, sudarančius būtinų gyvenimo reikmių visumą. Kadangi pareiškėjos gaunamos pajamos buvo tik 189,90 Eur netekto darbingumo pensija, ji nuosavybės teise turėjo dviejų kambarių butą, kuriame gyveno kartu su neįgaliu sūnumi, bei 666,12 Eur vertės automobilį, piniginių indėlių kredito įstaigose neturėjo, nevykdė individualios veiklos ir iš jos negavo pajamų, palikimo atsiradimo metu buvo nedarbinga dėl ligos, ir byloje nebuvo įrodymų, kad ji pati kokiais nors kaltais veiksmais sukūrė savo sunkią materialinę padėtį, teismai padarė pagrįstą išvadą, jog palikėjo mirties dieną jai buvo reikalingas išlaikymas. Nors bylos nagrinėjimo metu pareiškėja mirė, tačiau mirties momentu ji buvo privalomosios mirusio tėvo palikimo dalies savininkė (privalomąją palikimo dalį priėmė), todėl ši dalis patenka į jos palikimo, kurį paveldi į bylą įstojęs sūnus, sudėtį ir paveldima įstatymo nustatyta tvarka, tad procesinių teisių perėmimas byloje galimas.