Dėl teisės normų, reglamentuojančių valstybės civilinę atsakomybę neužkardijus smurto šeimos aplinkoje, aiškinimo ir taikymo

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. gruodžio 20 d. priėmė nutartį civilinėje byloje 3K-3-528-706/2016 , kurioje buvo sprendžiamas klausimas dėl valstybės civilinės atsakomybės, neužkardijus smurto šeimos aplinkoje.

Bylos esmė – mažamečių vaikų atstovai prašė priteisti vaikams iš jų motiną nužudžiusio atsakovo ir Lietuvos valstybės, kurios policijos pareigūnai laiku neatvyko pagal kreipimąsi dėl pagalbos, patirtos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovas įvykdė nusikalstamus veiksmus prieš auką ne pirmą kartą. Iki nužudymo jis keturis kartus teistas už smurtą artimoje aplinkoje (šeimos namuose); paskutiniai du nuosprendžiai priimti likus nedaug laiko iki nužudymo (2013 m. sausio 22 d. ir sausio 28 d.);smurto auka visais atvejais ta pati – jo žmona L. V. ; bent iš2013 m. sausio 22 d. nuosprendžio matyti, kad smurtas naudojamas mažamečių vaikų akivaizdoje arba bet kuriuo atveju vaikai mato smurto padarinius.Pažymėtina, kad atsakovas sutuoktinę vaikų akivaizdoje nužudė dar neįsiteisėjus Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 22 d. ir 2013 m. sausio 28 d. nuosprendžiams ir esant paskirtoms kardomosioms priemonėms, atitinkamai – rašytiniam pasižadėjimui neišvykti ir įpareigojimui periodiškai registruotis policijos įstaigoje bei įpareigojimui gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios ir dokumentų paėmimui, kurios paliktos galioti iki atitinkamo nuosprendžio įsiteisėjimo.Be to, dviem nurodytais 2013 m. sausio mėn. priimtais nuosprendžiais teismai nusprendė jam skirti realias laisvės atėmimo bausmes, iš esmės konstatuodami, kad anksčiau taikytos švelnesnės baudžiamosios atsakomybės priemonėspasirodė neveiksmingos ir nesulaiko P. V. nuo smurto prieš žmoną.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodė, kad valstybių pareiga pagal EŽTK 3 str. apima veiksmingą asmens apsaugą nuo trečiojo asmens nusikalstamų veikų, susijusių su draudžiamu elgesiu, taip pat pagrįstas priemones užkirsti kelią tokiam netinkamam (žiauriam) elgesiui, apie kurį valstybės institucijos žinojo arba turėjo žinoti. Sprendžiant dėl valstybės atsakomybės už pareigos apsaugoti asmenį nuo gresiančio smurto pavojaus neįvykdymą, reikšminga nustatyti, ką valstybės institucijos žinojo ar turėjo žinoti apie konkrečiam asmeniui gresiantį pavojų ir ar pagal savo kompetenciją ėmėsi priemonių, kurios, pagrįstai vertinant, būtų galėjusios pašalinti tokį pavojų. Nagrinėjamu atveju teismų įvertinta tik tai, kad policijos pareigūnai nevykdė jų veiklą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimo, t. y. nereagavo į pranešimą apie galimą pavojų asmeniui, tačiau teismai visa apimtimi neišsiaiškino, ar valstybės institucijos ėmėsi visų pagrįstų priemonių atsakovo smurtui artimoje aplinkoje veiksmingai užkardyti, žinodamos jo polinkį apsvaigus nuo alkoholio naudoti prieš sutuoktinę fizinį smurtą. Be to, teismai nenustatė kurie dar, be nustatyto viešosios tvarkos neužtikrinimo, valstybės institucijų veiksmai ar neveikimas gali būti (ne)pripažinti kaip neteisėti valstybės civilinės atsakomybės taikymo aspektu, t. y. teismai neatskleidė bylos esmės, todėl byla buvo grąžinta nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.