Dėl prievolės pripažinimo bendra solidariąja sutuoktinių prievole

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. lapkričio 25 d. priėmė nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-477-686/2016, kurioje buvo sprendžiamas klausimas dėl prievolės pripažinimo bendra solidariąja sutuoktinių prievole.

IĮ bankroto byloje įmonės savininko buvusi sutuoktinė prašė jo vardu registruotą ūkininko ūkį laikyti jo asmenine nuosavybe, o įmonės kreditorius prašė prievolę jam, kylančią iš ūkio veiklos, laikyti solidaria abiejų sutuoktinių prievole. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai buvusios sutuoktinės ieškinį tenkino, o kreditoriaus ieškinį atmetė. Kreditorius pateikė kasacinį skundą.

Sutuoktiniai sudaro įvairius sandorius, skirtus tiek asmeniniams kiekvieno sutuoktinio, tiek bendriems šeimos poreikiams patenkinti. Vieno arba abiejų sutuoktinių sudarytų sandorių ar kitais pagrindais atsiradusios turtinės prievolės, vadovaujantis CK trečiosios knygos VII skyriaus nuostatomis dėl sutuoktinių atsakomybės pagal turtines prievoles, skirstomos į asmenines ir bendrąsias sutuoktinių turtines prievoles. Kaip yra išaiškinęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, bendrosios sutuoktinių turtinės prievolės gali būti solidariosios ir dalinės (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimą civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010; 2010 m. gegužės 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010; ir kt.). Atsižvelgiant į tai, galimos įvairios sutuoktinių atsakomybės pagal jų turtines prievoles modifikacijos.

Sutuoktinių turtinių prievolių skirstymo į asmenines ir bendrąsias svarba ne kartą akcentuota kasacinėje jurisprudencijoje. Tinkamas sutuoktinių prisiimtų turtinių prievolių kvalifikavimas pirmiausia reikšmingas sutuoktinių santykiams su kreditoriais, nes, tik nustačius turtinės prievolės pobūdį, galima nustatyti, kas yra atsakomybės pagal turtinę prievolę subjektai – tik vienas sutuoktinis ar abu sutuoktiniai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007; kt.). Tai reiškia, kad, priklausomai nuo to, kokia turtinė prievolė atsiranda – asmeninė ar bendroji, kreditorius įgyja vieną arba du skolininkus, net ir tada, kai sandorį su kreditoriumi yra sudaręs tik vienas iš sutuoktinių (žr. pirmiau nurodytą plenarinės sesijos nutarimą civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodė, kad prievolės, atsirandančios iš vieno iš sutuoktinių sudaryto sandorio, solidarumas gali būti konstatuotas nustačius, kad tas sandoris yra būtinas išlaikyti šeimos namų ūkį ir užtikrinti vaikų auklėjimą bei švietimą, sandorio kaina nėra aiškiai per didelė ir neprotinga(CK 3.109 str. 2, 3 d.). Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų dalyvavusi santuokos metu atsakovo įregistruoto ūkininko ūkio veikloje kaip šeimos versle ir savo veiksmais (fiziniu ar intelektiniu darbu) būtų prisidėjusi prie jo plėtojimo, nes ji jokios su šiuo ūkiu susijusios veiklos nevykdė, sutuoktinio ūkyje nedirbo jokio fizinio darbo, būdama vaikų priežiūros atostogose, augino vaikus, nėra duomenų, kad iš ūkininko ūkio veiklos gaunamos pajamos buvo naudojamos šeimos interesais. Kadangi iš IĮ veiklos gautų pajamų panaudojimas šeimos interesais negali būti pagrindas atsirasti sutuoktinio prievolei atsakyti už kito sutuoktinio individualios įmonės prievoles, teismai pagrįstai atmetė kreditoriaus ieškinį.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas paliko galioti apeliacinės instancijos teismo nutartį.