Dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės bendraturčiui priteisiant kompensaciją pinigais

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2016 m. lapkričio 4 d. priėmė nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-447-611/2016, kurioje buvo sprendžiamas klausimas dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių atidalijimą iš bendrosios dalinės nuosavybės bendraturčiui priteisiant kompensaciją pinigais.
Ieškovas prašė nustatyti naudojimosi žemės sklypu ir jame esančiais pastatais tvarką pagal pateiktą projektą, o atsakovai priešieškiniu prašė atidalyti pastatus iš bendrosios dalinės nuosavybės. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai ieškinį atmetė, o priešieškinį tenkino iš dalies. Ieškovas pateikė kasacinį skundą.

LAT nurodė, kad nors tais atvejais, kai viena šalis prašo nustatyti naudojimosi bendru turtu tvarką, o kita šalis – atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės, pirmenybė teikiama atidalijimui natūra, bet ne atidalijimui priteisiant kompensaciją, tačiau nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės leido teismams nukrypti nuo šios taisyklės taikymo.
Nors kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad atidalijimas išmokant kompensaciją yra išimtinis atidalijimo būdas, kuris taikomas tik nesant galimybės pritaikyti pagrindinį atidalijimo būdą – atidalijimą natūra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-253/2011), būtina atsižvelgti į CK 4.80 straipsnio 2 dalies, kurią taikant yra suformuluoti aptarti išaiškinimai, tikslą.Atidalijimo būdo priteisiant kompensaciją pinigais taikymo išimtinumą lemia Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintas nuosavybės neliečiamumo principas bei CK 4.93 straipsnyje nustatytos savininko teisių apsaugos garantijos, todėl, taikant šį atidalijimo būdą, būtina užtikrinti bendraturčių kaip turto savininkų interesus.
Kadangi nagrinėjamoje byloje priešieškiniu nesiekiama išsaugoti nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą, atsakovų reikalavimo tenkinimas nelaikytinas pažeidžiančiu savininkų teises, nes patys atsakovai prašo taikyti atidalijimą priteisiant kompensaciją pinigais. Teigdamas, kad tokiu atidalijimo būdu buvo pažeistos jo teisės, kasatorius nenurodo, kaip konkrečiai pasireiškia teisių pažeidimai, todėl jo skundo argumentai dėl netinkamo atidalijimo būdo taikymo ir jo teisių pažeidimo pripažintini deklaratyviais.
LAT pažymėjo, kad siekdami išvengti nesutarimų su ieškovu, atsakovai priešieškiniu atsisakė savo teisių į nekilnojamojo turto dalį ir vietoj jos prašė priteisti iš ieškovo pinginę kompensaciją, t. y. patys sutiko su piniginės kompensacijos gavimu, nurodė, kad neturi tikslo gyventi name ar naudotis kitu ginčo turtu. Didelis ginčo turto bendraturčių skaičius, ginčo turto objektų gausa (turtas susideda ne tik iš žemės sklypo, bet ir gyvenamojo namo, garažo ir kitų statinių), nedidelė atsakovams tenkanti gyvenamojo namo naudingojo ploto dalis, atsakovų interesų naudotis ginčo turtu nebuvimas ir ieškovo galimybės sumokėti atsakovams kompensaciją nustatymas nagrinėjamu atveju sudarė teismams pagrindą tenkinti atsakovų priešieškinį.
LAT paliko galioti apeliacinės instancijos teismo nutartį.