Dėl teisės normų, reglamentuojančių asmens pirmenybės teisę pirkti žemės sklypą, kuriame yra jam priklausantys statiniai ir įrenginiai, ir šios pirmenybės teisės apsaugą, aiškinimo ir taikymo

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. rugsėjo 30 d. priėmė nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-408-611/2016, kuriuoje buvo sprendžiamas klausimas dėl asmens pirmenybės teisę pirkti žemės sklypą, kuriame yra jam priklausantys statiniai.
Kasacinis teismas nurodė, kad Žemės įstatymo 31 s…traipsnio 1 dalies nuostata, įtvirtinanti statinių ir įrenginių savininkų pirmenybės teisę pirkti parduodamą žemės sklypą, taikytina, kai egzistuoja šioje normoje nurodytos sąlygos: ketinamas sudaryti privačios žemės sklypo (ar dalies) pirkimo-pardavimo sandoris ir statinių ir (ar) įrenginių ant parduodamo sklypo buvimo faktas. Be to, esminės Žemės įstatymo 31 straipsnyje įtvirtintos pirmenybės teisės tinkamo įgyvendinimo sąlygos yra šios: žemės savininkas, nusprendęs parduoti žemės sklypą, privalo apie ketinimą parduoti žemės sklypą informuoti žemės sklype esančių statinių ir įrenginių savininką; statinių ir įrenginių savininkas turi būti informuotas registruotu paštu (įteikiant), t. y. jam turi būti suteikta reali galimybė pasinaudoti jam priklausančia pirmenybės teise; statinių ir įrenginių savininkas turi būti informuotas apie žemės sklypo pardavimo sąlygas (kainą, plotą, apmokėjimo tvarką ir pan.); statinių ir įrenginių savininkui suteikiamas 30 dienų terminas apsispręsti, kuris negali būti trumpinamas ir per kurį žemės sklypas negali būti perleidžiamas tretiesiems asmenims. Be to, Žemės įstatymo 31 straipsnis neįtvirtina statinių ir įrenginių savininko sprendimo pirkti žemės sklypą įforminimo formos, todėl žemės savininkas apie sprendimą gali būti informuojamas bet kokia forma.
Šioje situacijoje svarbu tai, kad pardavėjai po pirmojo jų pranešimo ieškovui apie ketinamą parduoti ginčo žemės sklypą pakeitė pardavimo sąlygas: padidino sklypo kainą ir suteikė galimybę pirkti tik visą parduodamą žemės sklypą, t. y. pakeitė parduodamo sklypo dydį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas minėtoje byloje padarė išvadą, kad atsakovai turėjo iš naujo informuoti ieškovą apie ketinimą parduoti jiems priklausantį žemės sklypą. Kasacinis teismas pažymėjo, kad atsakovai tokią pareigą įgyvendino ir iš naujo informavo ieškovą apie ketinimą parduoti žemės sklypą pakeistomis sąlygomis. Tačiau pažeidė Žemės įstatymo 31 straipsnio 4 dalies reikalavimą, t.y. nesulaukė nustatyto 30 dienų nuo pranešimo gavimo dienos termino pabaigos, sutartimi perleido žemės sklypą kitam pirkėjui. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas tenkino ieškovo reikalavimą jam perkelti pirkėjo teises pagal atsakovų sudarytą žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį.