Lietuvos Aukščiausiasis Teismas priėmė nutartį, kurioje išaiškino dėl nuosavybės teisės į būsimą butą atsiradimo momento.

Ieškovė nurodė, kad finansavo esminius buto statybos darbus ir visiškai atsiskaitė su pardavėja iki bankroto bylos pardavėjai iškėlimo, todėl ieškovei pripažintina nuosavybės teisė į butą. Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino, o apeliacinės instancijos teismas – atmetė.
CK 6.401 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad preliminariojoje sutartyje gali būti numatyta, jog pirkėjas finansuoja gyvenamojo namo ar buto statybą sutartyje numatytomis sąlygomis, o pardavėjas atlieka užsakovo funkcijas. Šiuo atveju visišką nuosavybės teisę į gyvenamąjį namą ar butą pirkėjas įgyja nuo visos preliminariojoje sutartyje numatytos statybos kainos sumokėjimo. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad aplinkybė, jog pardavėjas nustatytais terminais nepabaigė sutartų darbų ir nebuvo pasirengęs perduoti pirkėjui – fiziniam asmeniui buto, o vėliau jam buvo iškelta bankroto byla, nepaneigia fizinio asmens nuosavybės teisių į ginčo turtą atsiradimo CPK 6.401 straipsnio 5 dalies pagrindu. Kasacinis teismas pažymėjo, kad tam, kad į tokiu būdu sukuriamą nekilnojamąjį daiktą (butą, gyvenamąjį namą) galėtų būti įgyjamos nuosavybės teisės, jis turi būti suformuotas kaip turtinis vienetas ir įregistruotas viešame Nekilnojamojo turto registre. Viešame registre gali būti registruojamas ir nebaigtas statyti statinys, atitinkamai civilinės apyvartos ir nuosavybės teisės objektu gali būti ir nebaigtas statyti statinys (Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsižvelgdamas į tai, kasacinis teismas išaiškino, kad kai
butas ar gyvenamasis namas yra suformuotas kaip nekilnojamas daiktas įstatymų nustatyta tvarka ar kaip civilinių teisinių santykių objektu galintis būti nebaigtas statyti statinys, asmuo pagal CK 6.401 straipsnio 5 dalį nuosavybės teises į butą ar gyvenamąjį namą (jo dalį) įgyją nuo visos kainos sumokėjimo momento. Kasacinis teismas konstatavo, kad nors ginčo butas jo pardavimo iš varžytynių metu nebuvo suformuotas kaip atskiras turtinis vienetas, tačiau atsakovei suformavus daugiabutį gyvenamąjį namą kaip atskirą turtinį vienetą prieš vykdant šio statinio varžytynes, ieškovė įgijo nuosavybės teisę į šio gyvenamojo namo dalį, lygią jos buto plotui visame namo plote. Remdamasis nurodytais argumentais, kasacinis teismas panaikino apeliacinės instancijos teismo sprendimą ir paliko galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-317-611/2016.