Dėl atsakomybės pagal ATPK 124 (5) straipsnį taikymo

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. gegužės 17 d. priėmė nutartį administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-44-976/2016. Byloje kilo ginčas dėl pažeistos vietinės rinkliavos už naudojimąsi mokamomis automobilių stovėjimo vietomis tvarkos.
A. U. Administracinės komisijos prie Panevėžio miesto savivaldybės tarybos (toliau – ir Institucija) 2015 m. rugpjūčio 13 d. nutarimu Nr. 7-90 pagal ATPK 1245 straipsnį nubaustas 31 Eur bauda už tai, kad 2015 m. balandžio 2 d. 14.08 val. Panevėžyje, Laisvės aikštėje, mokamoje automobilių stovėjimo vietoje, pastatė automobilį „Mercedes-Benz S400“ (duomenys neskelbtini) kelio ženklo Nr. 528 su papildoma lentele Nr. 840 (mokamos paslaugos) galiojimo zonoje, pažeisdamas vietinės rinkliavos už naudojimąsi mokamomis automobilių stovėjimo vietomis Panevėžio mieste tvarką, t. y. nesumokėjo mokesčio už automobilio stovėjimą ir nepaliko automobilio stovėjimo bilieto ant automobilyje esančio priekinio prietaisų skydelio, ir tokiais savo veiksmais pažeidė Panevėžio miesto savivaldybės tarybos 2013 m. vasario 28 d. sprendimu Nr. 1-30 patvirtintų Vietinės rinkliavos transporto priemonių valdytojams (vairuotojams) už naudojimąsi mokamomis automobilių stovėjimo vietomis Panevėžio mieste nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 12.2 ir 13 punktus.
Šioje administracinio teisės pažeidimo byloje pareiškėjas teigė, kad ATPK 124(5) straipsnis (Vietinės rinkliavos už naudojimąsi savivaldybių tarybų nustatytomis vietomis automobiliams statyti nuostatuose nustatytos vietinės rinkliavos mokėjimo tvarkos pažeidimas) jam pritaikytas nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.
Teisėjų kolegija išaiškino, kad tam, jog būtų konstatuota asmens kaltė pagal ATPK 124(5 )straipsnį, nepakanka nustatyti faktą, kad buvo pažeista Vietinės rinkliavos už naudojimąsi savivaldybių tarybų nustatytomis vietomis automobiliams statyti nuostatuose nustatyta vietinės rinkliavos mokėjimo tvarka, taip pat būtina nustatyti, kad pažeidėjas tokius veiksmus atliko tyčia arba dėl neatsargumo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas pagrįstai tikėjosi, jog, gavęs suderinimą su Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio skyriumi savo lėšomis pažymėti 15 m gatvės atkarpą prie valstybės įstaigų, esančių Panevėžyje, Laisvės a. 1, šios įstaigos atsakingi darbuotojai ne tik parengs projektą dėl valstybės institucijoms skirtų vietų ženklinimo, bet Panevėžio miesto savivaldybės tarybos sprendimu paskirtas rinkliavos operatorius atliks ir šios gatvės atkarpos ženklinimą. Dėl to, teisėjų kolegijos nuomone, statydamas savo automobilį prie pastato Panevėžyje, Laisvės a. 1, pareiškėjas pagrįstai tikėjosi, kad už automobilio statymą dėl Panevėžio miesto savivaldybės administracijos atsakingų tarnautojų neveikimo nepažymėtoje atkarpoje nesumokėjus rinkliavos administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 124(5) straipsnį jis nebus traukiamas. Teisėjų kolegija atkreipė dėmesį į Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktiką, kurioje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad bet kokios valstybės institucijos padarytos klaidos riziką turi prisiimti pati valstybė ir kad tokios klaidos neturi būti taisomos susijusio asmens sąskaita.
Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad pareiškėjas nubaustas už ATPK 1245 straipsnyje nurodyto administracinio teisės pažeidimo padarymą nesant jo veiksmuose šio pažeidimo sudėties, taip pažeidžiant ATPK 250 straipsnio 1 punkto nuostatą. Dėl to teisėjų kolegija panaikino pareiškėjo ginčijamus institucijų priimtus procesinius sprendimus ir administracinio teisės pažeidimo bylą jam nutraukė.