Dėl išieškojimo pagal individualios įmonės prievoles iš individualios įmonės savininko, nenurodyto vykdomajame rašte

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. birželio 9 d. priėmė nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-310-611/2016. Byloje buvo sprendžiamas klausimas dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių individualios įmonės savininko atsakomybę už įmonės skolas, ir proceso teisės normų, reglamentuojančių išieškojimą iš individualios įmonės savininko, nenurodyto vykdomajame rašte, aiškinimo ir taikymo. Ginčas kilo dėl to, ar antstolis gali nukreipti išieškojimą į individualios įmonės savininko turtą, jei išieškojimui nepakanka individualios įmonės turto.
CK 2.50 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens (individualios įmonės) prievolėms įvykdyti neužtenka įmonės turto, už įmonės prievoles atsako jos savininkas (juridinio asmens dalyvis). Individualioje įmonėje yra vienas savininkas. Šios nuostatos reiškia, kad, nors individuali įmonė ir jos savininkas yra atskiri civilinių teisinių santykių subjektai, galintys savarankiškai prisiimti prievoles ir už jas atsakyti, tačiau, individualiai įmonei neturint pakankamai turto atsiskaityti už savo skolas, už jas turi atsiskaityti savininkas asmeniniu turtu ir jam tenkančio bendrosios jungtinės nuosavybės turto dalimi. Taigi individualios įmonės teisinė padėtis lemia jos civilinės atsakomybės ypatumus, t. y. tuo atveju, kai tokia įmonė neturi pakankamai turto atsiskaityti pagal prisiimtas turtines prievoles, jos savininkui atsiranda subsidiari prievolė atsakyti už įmonės skolas (CK 2.50 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. A. ir kt. v. S. J. autopaslaugų įmonė ir R. J., bylos Nr. 3K-7-400/2012).
Šioje byloje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pateikė reikšmingą išaiškinimą, kad toks individualios įmonės ir jos savininko teisinis reglamentavimas nereiškia, kad, individualiai įmonei neturint turto, atsakyti pagal jos prievoles ar tokią įmonę likvidavus turi jos savininkas savaime, kai nėra teismo sprendimo ar kito vykdytino dokumento priteisti iš savininko jo įmonės skolas. Nesant pareikšto reikalavimo, teismas neturi teisinio pagrindo spręsti dėl nuostolių atlyginimo iš įmonininko (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. spalio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjos antstolės I. G. prašymą, bylos Nr. 3K-3-313/2015).