Povedybinės sutarties galia išieškojimo procese

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 18 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis civ. bloje. Nr. 3K-7-185-415/2016.
Byloje buvo sprendžiama dėl sutuoktinių teisių vedybų (povedybine) sutartimi nustatyti sutuoktinių turto režimą (sutarčių laisvės) ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi), priimtu iki sutuoktinių povedybinės sutarties sudarymo, nustatytos skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje santykio.
Byloje nustatyta, kad antstolio kontoroje vykdoma vykdomoji byla pagal 2013 m. lapkričio 11 d. Vilniaus apygardos teismo išduotą vykdomąjį raštą dėl 3 429 562,41 Eur (11 841 593,10 Lt) skolos išieškojimo iš skolininko M. Ž.
2015 m. sausio 12 d. pareiškėjas ir jo sutuoktinė sudarė vedybų (povedybinę) sutartį, apie ją informavo ir antstolį. Atsižvelgdamas į šią informaciją, antstolis 2015 m. sausio 12 d. ir 2015 m. sausio 19 d. patvarkymais patikslino G. Ž. turto areštą ir nutraukė skolos išskaičiavimą iš sutuoktinės G. Ž. gaunamo darbo užmokesčio. 2015 m. vasario 12 d. ginčijamais patvarkymais antstolis tęsė išieškojimo veiksmus iš pareiškėjui priklausančios turto dalies, kuri yra bendroji nuosavybė.2015 m. kovo 3 d. patvarkymu antstolis pareiškėjo skundo netenkino ir perdavė jį nagrinėti Klaipėdos miesto apylinkės teismui. Antstolis nurodė, kad vadovaujantis formuojama teismų praktika povedybinė sutartis tiek, kiek ji susijusi su atsakovui priklausančia sutuoktinės darbo užmokesčio dalimi, yra niekinė ir neturi reikšmės išieškojimui iš šio turto.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino, kad įstatyme nėra nuostatų, draudžiančių sudaryti povedybinę sutartį, kai teismo nutartimi vykdymo procese nustatyta vieno iš sutuoktinių, kaip skolininko, dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Tokia sutartis nelaikytina per se prieštaraujančia gerai moralei ar viešajai tvarkai, taigi nėra pagrindo konstatuoti niekinį tokios povedybinės sutarties pobūdį. Jeigu povedybine sutartimi pažeidžiami trečiųjų asmenų (pvz., kreditorių) teisėti interesai, jų teisės ginamos taikant sandorių negaliojimo institutą. Pavyzdžiui, kreditorių teisės galėtų būti laikomos pažeistomis, jei, siekiant išvengti vieno iš sutuoktinių asmeninių prievolių vykdymo, būtų sudaryta povedybinė sutartis, į ją įtraukiant sąlygą dėl bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės (bendro turto, įgyto iki povedybinės sutarties sudarymo) padalijimo, pagal kurią sutuoktiniui – skolininkui nepagrįstai atitektų mažesnė bendro turto dalis, kurios nepakaktų jo asmeninėms prievolėms įvykdyti.